Apie sportą ir sveikatą

Sportas ir sveikata – dvi glaudžiai susijusios ir iš dalies viena nuo kitos priklausančios sąvokos. Jei sportuosime, būsime sveikesni, tačiau, norint pataisyti sveikatą, taip pat reikia užsiimti sportu. Liūdna, tačiau sporto naudą įvertina pernelyg mažai žmonių. Galbūt dėl to visam pasaulyje tiek daug antsvorio turinčių, nutukusių žmonių: jei bent dalis jų sportuotų, statistika būtų kur kas geresnė. Kodėl žmonės nesportuoja, priežasčių yra įvairių: vieni teigia neturintys laiko, kiti – tiesiog nekreipia dėmesio ir tokią veiklą kaip sportavimas ignoruoja. Kai sveikata sušlubuoja, žmonės galvoja, kad papildai, vitaminai gali jiems grąžinti sveikatą, tačiau vis tiek nesiima sportuoti ir gyventi aktyviau.

Daugelis planetos gyventojų, ypač išsivysčiusiose šalyse, dirba nesunkų dėsimą darbą, todėl mažai juda. Šiuo atžvilgiu koją pakiša ir automobiliai: pėstute žmogus per dieną nueina iki kilometro ar net dar mažiau, kartais visas judėjimas baigiasi judėjimu iš automobilio į pastatą ir atvirkščiai. Taigi vienaip ar kitaip pasportuoti turėtume bent du-tris kartus per savaitę, bent po pusę valandos ar valandą. Sakysite, brangu: sporto klubai, apranga, tinkama avalynė, papildai sportui, kiti reikmenys. Anaiptol: sportuoti galima ir net visai už dyką. Pavyzdžiui, bėgioti rytais ar vakarais artimiausiame namų esančiame parkelyje, vedžioti šunį, važinėtis riedučiais ar dviračiu, kasdien į darbą vykti ne autobusu ar automobiliu, o pėstute, lipti laiptais, o ne važiuoti liftu, eiti pasivaikščioti ir taip toliau. Kad būtų smagiau, treniruotes galite susiorganizuoti namuose: sportuoti su draugėmis, įsigyti smagų DVD su mankštomis, įsigyti įvairių treniruoklių.

Sporto nauda – apčiuopiama ir akivaizdi

  1. Sportuojantieji rečiau atakuojami įvairių virusų, taigi ir rečiau serga peršalimo ligomis. Sportas tiesiogiai padidina organizmo atsparumą, taigi nereikalingi tampa imunitetą stiprinantys maisto papildai bei vitaminai.
  2. Sportuojantieji būna žvalesni, geresnės nuotaikos, jie geriau susitvarko su stresu ir patiriamomis neigiamomis emocijomis. Sportas – pats geriausias būdas įveikti rudeninį slogutį bei liūdesį, tai būdas išvengti ir depresijos, nervų ligų.
  3. Sportas greitina medžiagų apykaitą, todėl galite greičiau atsikratyti kalorijų pertekliaus. Todėl sportuoti ypač rekomenduojama tiems, kurie nori greičiau atsikratyti riebaliukų. Tiesa, sportuojant labai intensyviai, reikalingas specialus maistas sportui, padedantis organizmui gauti pakankamai medžiagų, kurių netenkama intensyviai sportuojant ir daug prakaituojant.
  4. Sportuojantys žmonės paprastai būna energingesni, ištvermingesni, lėčiau pavargsta. Būtent dėl energijos antplūdžio sportuojantis žmogus gali daugiau nuveikti.
  5. Sportuojantys žmonės net kelis kartus rečiau serga kraujotakos sistemos ir širdies ligomis. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi nuo širdies, kraujotakos sistemos ligų kasmet pasaulyje miršta tūkstančių žmonių.
  6. Sportuojantieji turi tvirtesnius kaulus, raumenis ir sąnarius, todėl jiems ne taip reikalingi specialūs papildai, pavyzdžiui, kalcis, magnis, gliukozaminas, chondroitinas ir kt.
  7. Sportas teigiamai stimuliuoja nervų sistemą, tad sportuojantis žmogus geba greičiau sukoncentruoti dėmesį, greičiau susikaupia, todėl pasiekia geresnių rezultatų mokslo ar darbinėje srityje.

Sporto privalumų yra ir daugiau, priklausomai nuo konkrečios sporto rūšies. Kiekvienas žmogus turi pasirinkti, kokia jam sportavimo forma yra tinkamiausia. Vienam gali patikti joga, tuo tarpu kitas labiausiai mėgsta kilnoti svarmenis: šioje srityje norint pasiekti gerų rezultatų gali padėti papildai sportui. Vienam prie širdies plaukimas, tuo tarpu kito vienintelė mėgstama sporto rūšis – krepšinis. Taigi sportą galima tobulai suderinti su pomėgiais – tik tokiu atveju žmogus jaus pasitenkinimą ir norės sportuoti. Taip pat nereikia persistengti ir persitempti: geriau kasdien sportuoti trumpai, nei kartą į savaitę visiškai pervargstant.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *